Maistas
Into: Maistas ir gėrimai 
Kaip mes renkamės maistą? Pakavimas ir ženklinimas
Pagrindinės maisto sudedamosios dalys – baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Iš kiekIš vieno gramo riebalų mūsų organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal, iš vieno gramo angliavandenių – 4 kcal.
Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija, kurios vienintelis šaltinis yra maistas. Virškinimo metu maistas pakinta ne tik fiziškai, bet ir chemiškai, kai organizme vyksta medžiagų apykaita (procesas, kai atsiranda organizmui būtina energija).
Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė (...) Read more
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Gėrimai
Vynas yra fermentuotos vynuogių sultys. Vynas gali būti gaminamas iš vynuogių, vaisių, uogų ir pan. Dažniausiai vynas yra gaminamas iš vynuogių. Jis turi būti fermentuojamas, kad vaisių cukrus (fruktozė) virstų alkoholiu.
Nors vynas ir turi gerų savybių organizmui, tačiau jį reikėtų vartoti saikingai, mėgautis tik ypatingomis progomis, nes vis gi tai yra alkoholis. Per didelis alkoholio kiekis yra žalingas mūsų organizmui. Jei žmogus serga tam tikromis ligomis, dėl vyno ar alaus vartojimo jos gali dar (...) Read more
Maistas
,
Laisvalaikis
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes ruošiame maistą? Maitinimasis ne namie ir šventiniai valgiai
Mokyklose, didesnėse įmonėse būna įrengtos vietos valgyklos. Tai labai patogu besimokantiems ir dirbantiems, kadangi galima papietauti, neieškant artimiausios kavinės.
Mokyklos valgyklos maistą ruošia atsižvelgdamos į nustatytus mitybos reikalavimus, kadangi mokykloje yra formuojami vaikų valgymo įpročiai. Mokyklos valgyklose turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys patiekalams. Verta rinktis patiekalus, kuriuose gausu daržovių bei kuo sveikesnį maistą (t.y. nepermaltą, nesmulkintą), tuomet su maistu bus (...) Read more
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Iš kur atsirado maistas? Maisto gamyba - maistas
Mėsos vartojimo nauda žmogui, pagrindinės mėsos rūšys.
Pagrindinės mėsos rūšys, kurios yra vartojamos Lietuvoje: kiauliena, jautiena, paukštiena, aviena. Šios gyvulių bei paukščių rūšys dažniausiai auginamos Lietuvoje. Tačiau mėsos produkto pagaminimui gyvulininkystė sunaudoja daugiau žemės, vandens ir energijos. Be to, gyvuliai į aplinką išskiria didelius kiekius teršalų. O tai yra kenksminga mūsų (...) Read more
Maistas
,
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Iš kur atsirado maistas? Iniciatyvos remti tausojantį maistą
Maža sraigytė - kas tai?
Mieste gyvename skubėdami. Atėjo laikas sustoti ir susimąstyti. Ir nemanykite, kad skubate vienas. Tai pasaulinis reiškinys. Jis liečia visų išsivysčiusių tautų žmones.
Lėtojo maisto judėjimas susikūrė tam, kad kovotų su greitojo maisto kultūra, sparčiai plintančia visame pasaulyje. Judėjimo pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Visa šio judėjimo filosofija yra priešprieša greitojo maisto ir skubaus gyvenimo kultūrai. Judėjimo nariai reikalauja išsaugoti visų šalių nacionalines (...) Read more
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Maisto produktų pirkimas
Kiekvieną dieną einame į parduotuvę ir perkame duoną, pieną, sūrį ir kitus mums kasdienai būtinus maisto produktus. Tačiau verta pagalvoti apie tai, kad naudingiau pirkti maisto produktus tiesiai iš gamintojų, nes tuomet jūs turėsite šviežią maistą.
Lietuvoje veikia ūkininkų turgūs, kuriuose visada galima įsigyti maisto prekių tiesiai iš ūkininkų, o tai naudinga tiek jums, tiek ir jiems.
Apsipirkdami ūkininkų turguose galite sutaupyti pinigų, net ir transportavimo išlaidas (jeigu gyvenate netoliese), o taip pat (...) Read more
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Poveikis aplinkai
Tausojantis maistas yra gaminamas žmonių, kurie rūpinasi Žemės apsauga, maistu ir darbuotojais, kurie jį ruošia. Toks maistas tiekiamas netoliese esančioms įstaigoms,pavyzdžiui, parduotuvėms, kavinėms, kad maistas būtų šviežias, maistingas ir sezoninis. Taip palaikoma vietos ekonominė aplinka, socialinė gerovė.
Maisto derinimoas reiškia, kad tuo pačiu metu patartina valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą, nes žmogaus skrandis nepajėgia suvirškinti vienu metu visokių rūšių koncentruoto maisto. (...) Read more
Maistas
,
Kaip mes renkamės maistą?
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Gėrimai
Vaisių sultys yra puikus būdas atsigaivinti, numalšinti troškulį. Tačiau prieš renkantis vaisių sultis reikia gerai pažiūrėti etiketėje, kokia jų sudėtis, ar tai yra tikros sultys, ar tik sulčių gėrimas.
Geriausia būtų vartoti savos gamybos sultis, kurios yra sveikos ir be jokių papildomų priedų. Taip pat reikėtų pagalvoti, kad renkantis savos gamybos sultis sutaupomos transportavimo, pakavimo, laikymo išlaidos. O tai yra labai svarbu norint tausojančiai vartoti.
Nealkoholiniams gėrimams priskiriami gėrimai, (...) Read more
Maistas
,
Laisvalaikis
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Gėrimai
Pusryčiaudami, turbūt kiekvienas geriame kavą arba arbatą. Tai gera dienos pradžia. Šiame skyrelyje sužinosite daugiau apie kava ir arbatą.
Kavoje yra gausybė sudedamųjų medžiagų: kofeino, teobromino, teofilino, vitamino PP. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui kava piktnaudžiauti nederėtų.
Deja, kavos teikiamas energijos antplūdis greitai nuslopsta. Daugelis turbūt pastebėjo, jog su pasimėgavimu išgėrus kavos puodelį, po kurio laiko organizmas vėl reikalauja kofeino, kitu atveju žvalumas išgaruos taip pat (...) Read more
Žaliava
,
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes renkamės maistą? Gėrimai
Vidutiniškai per parą vienam asmeniui reikia 220-230 litrų vandens mieste ir 60-90 litrų – kaime. Didžioji dalis jo sunaudojama higieninėms reikmėms. Į žmogaus organizmą per parą su maistu patenka 600-900 ml vandens ir 1500 ml jo yra išgeriama.
Vanduo – tai pagrindas žmogaus gyvybei palaikyti. Nuėję į parduotuvę matome labai daug parduodamo vandens ir vartojame vandenį jo netausodami. Visuomet naudingiau pirkti didesnės pakuotės vandenį, dažniausiai jis kainuoja mažiau. Taip pat siekiant palaikyti Lietuvos (...) Read more
Vanduo
,
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes ruošiame maistą? Maitinimasis ne namie ir šventiniai valgiai
Pietūs kavinėje bene geriausias būdas sutrumpinti darbo dieną, pakeisti aplinką, smagiai paplepėti su kolegomis.
Atsivertus meniu randame daug gundančių patiekalų paveikslėlių ir „skanių“ aprašymų. Verčiau neapžiūrinėkit patiekalų fotografijų. Juk tie patiekalai, kurie nufotografuoti bukletams, taip skaniai atrodo veikiant visai „neskaniems“ chemikalams, kurie reikalingi, kad maistas išsaugotų gražią spalvą, blizgesį ir t.t.).
Kavinių maistas visuomet ypatingai skanus, nesvarbu, ar tai sriuba, daržovės ar kaip (...) Read more
Maistas
,
Laisvalaikis
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes ruošiame maistą? Maitinimasis ne namie ir šventiniai valgiai
Vasarą, savaitgaliais labai smagu leisti laiką gamtoje, kur dažnai susirenka visa šeima, draugai susineša įvairių užkandžių, bendrauja, ragauja.
Tai labai smagi pramoga. Dažnai yra kepami mėsos patiekalai ant laužo ar kepsninėse. Tačiau ar pagalvojama, kad smagiai praleistas laikas, gamtai tampa skausmingas. Visų pirma po išėjimo į gamtą dažnai matome paliktą ne itin malonų vaizdą: mėtosi plastikinės pakuotės, buteliai. Naudojant kepsninę, kad būtų patogiau yra naudojamas degus skystis, kuris itin kenksmingas (...) Read more
Oro tarša
,
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes ruošiame maistą? Maitinimasis ne namie ir šventiniai valgiai
Liaudies kulinarija formavosi ilgą laiką – ištisus šimtmečius. Ji susijusi su gyventojų buitimi, įpročiais, gyvenimo lygiu. Liaudies sukurtos patiekalų receptūros ilgainiui keitėsi, tobulėjo.
Kai kurie patiekalai dabar nebegaminami pasikeitus produktų žaliavai, kai kurie pamiršti, nes buvo nemaistingi, neskanūs, gaminti neturint geresnių produktų. Kai kuriuos produktus verta atgaivinti, o kai kurie ir dabar mėgstami kaip ir seniau. Pagrindinis Užgavėnių valgis – įvairūs blynai (bulviniai, miltiniai, (...) Read more
Maistas
Into: Maistas ir gėrimai Kaip mes ruošiame maistą? Maitinimasis ne namie ir šventiniai valgiai
Ne visada lengva atskirti prabangos prekes nuo kitų prekių.
Pavyzdžiui, ikrai Lietuvoje yra prabangus maistas, bet Sachalino saloje jie yra palyginti nebrangūs. Tą patį galima pasakyti ir apie kilimus. Klajoklių gentyse tai įprastas daiktas, tuo tarpu Lietuvoje kilimai – prabangos prekė. Prekių skirstymą į prabangias ir neprabangias apsunkina ir skirtingi šalių pragyvenimo lygiai.
Skurdesnėse valstybėse nupirktas naujas automobilis parodo, kad žmogus yra turtingesnis, gali daugiau sau leisti išleisti (...) Read more
Maistas
