Investiciniai fondai

Investicinis fondas - tai iš daugelio pavienių investuotojų į vieną vietą sutelkti pinigai, kuriuos fondo valdytojas investuoja į akcijas ir obligacijas pagal fondo strategiją. Tai viena iš patraukliausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių investavimo formų.

Vienas iš taupymo būdų - investiciniai fondai

Investicinių priemonių rinkinys dar vadinamas fondo investicijų portfeliu. Fondo turtas yra visų investicijų rinkinys ir piniginės lėšos. Fondo turtas gali kisti dėl gaunamų pajamų, pelno arba nuostolio fondui pardavus investicinę priemonę.

Būsimam fondo dalyviui įmokėjus piniginį įnašą, pinigai konvertuojami į investicinius vienetus, atsižvelgiant į investicinio vieneto kainą. Fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai jų turimų investicinių vienetų skaičiui. Kiekvienas investicinis fondas turi investavimo strategiją. Dauguma jų investuoja lėšas pagal regionus, ekonomikos sektorius ar bendrovių tipus.
Fondo turtą valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą. Taip Investicinis fondas suteikia galimybes investuoti, turint nedideles pinigų sumas ir nedaug žinių apie investavimą.

Rizikos faktorius

Investicinių fondų turtas paskirstomas investuojant į daugelį vertybinių popierių, taip mažinant riziką. Tačiau investuojantys į fondus asmenys ne visada yra apsaugoti nuo pagrindinių rizikos tipų, pavyzdžiui, rinkos rizika, likvidumo rizika ir kredito rizika.
Investuojant į užsienio kapitalą papildomai galima patirti valiutų riziką. Fondo vienetų vertė gali tiek kilti, tiek kristi laikui bėgant. Fondo pajamingumo istorija negarantuoja panašaus pajamingumo ateityje ir nerodo kitimo tendencijų ateityje.

Kokie gali būti investiciniai fondai?

Tradiciškai galima išskirti tris pagrindines fondų rūšis:

pinigų rinkos priemonių,
obligacijų,
akcijų fondai.
Fondai gali būti ir mišrūs (30 % pinigų investuojama į akcijas, 70 % – į obligacijas). Kiekviena fondų rūšis pasižymi skirtingu pajamingumu ir rizika. Dažniausiai galimybė gauti didesnes pajamas reiškia ir didesnę riziką uždirbti mažiau, nei tikėtasi, arba net atsiimti mažiau pinigų, nei į fondą buvo įdėta.
Pinigų rinkos priemonių fondai. Lyginant su kitomis fondų rūšimis, šie fondai yra mažiau rizikingi. Jų investicijų portfelius sudaro pinigų rinkos priemonės: bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan. Šios pinigų rinkos priemonės reiškia trumpalaikį skolinimą patikimoms institucijoms: Vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Pinigų rinkos priemonių fondams būdinga mažos, bet stabilios pajamos.
Obligacijų fondai.
Šių fondų portfelį sudaro įvairios obligacijos. Šie fondai teikia pastovias pajamas, kurios dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas. Kadangi obligacijos gali būti labai įvairios, tai ir fondai, investuojantys į jas, gali labai skirtis pajamingumu ir rizika.
Akcijų fondai.
Pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, tačiau ir rizika čia didesnė. Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai, akcijų, kurios sudaro fondo turtą, kainos gali svyruoti tiek dėl bendrų ekonomikos tendencijų, tiek dėl tam tikrų produktų paklausos pokyčių.
Akcijų fondų gali būti: augimo fondai (investuoja į perspektyvių įmonių akcijas ir tikisi, kad šių akcijų kaina pakils); pajamų fondai (investuoja į akcijas, kurios reguliariai duoda dividendus); šakiniai fondai (specializuojasi investuodami į akcijas tam tikroje ūkio šakoje ar segmente); indekso fondai (investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą).
Indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, ar tam tikrų įmonių akcijų kainos kyla, ar krenta. Pavyzdžiui, jei indeksą sudaro 50 didžiausių šalies įmonių, tai toks indekso fondas investuos į 50 didžiausių šalies įmonių akcijas šalyje.
Fondų fondai.
Šių fondų turtas yra netiesiogiai investuojamas į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, įsigyjant kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų ar akcijų. Į šiuos fondus siūloma investuoti mažą investavimo patirtį turintiems asmenims. Paprastai fondų fondo mokesčiai yra didesni nei įprasto investicinio fondo, nes fondų fondas neišvengia dvigubo apmokestinimo, t.y. be paties fondų fondo valdytojo nustatytų atskaitymų egzistuoja ir kitų fondų, į kuriuos investuojamas fondų fondo turtas, atskaitymai.

Papildomi mokėjimai investuojant

Fondai turi išlaidų, pavyzdžiui, investicijų valdymo, rinkodaros, investicinių vienetų platinimo ir pan. Šias ir kitas išlaidas bei mokesčius tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojas, t.y. fondo dalyvis.
Fondo dalyvis mokės platinimo mokestį (mokamas platintojui perkant fondo investicinius vienetus, dažniausiai jis išreiškiamas procentais nuo įdedamos sumos), išpirkimo mokestį (mokamas investicinio periodo pabaigoje išperkant investicinius vienetus).
Paminėtinos tokios pagrindinės fondo išlaidos:

Atlyginimas fondo valdytojui už turto valdymą, įskaitant investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą, administracines išlaidas, rinkodaros bei kitas su fondo valdymu susijusias išlaidas. Šis mokestis paimamas tiesiai iš fondo turto, kaip ir kiti netiesioginiai mokesčiai, todėl fondo dalyvis nežino konkrečios sumokėtos sumos;
Atlyginimas bankui už turto saugojimą, įskaitant ir sąskaitų tvarkymą, užtikrinimą, kad operacijos su fondo turtu vykdomos nepažeidžiant teisės aktų;
Atlyginimas tarpininkui – tai komisiniai finansų maklerio įmonei arba bankų finansų maklerių skyriui už vertybinių popierių pirkimą arba pardavimą, kai fondo valdytojas paveda nupirkti ar parduoti akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius;
Baigtinį išlaidų, mokėtinų mokesčių sąrašą galima rasti fondo taisyklėse, prospekte.