Esmė ir tikslai

Šiandien, skubančiame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje, atpažinti, kas yra pinigai ir išmanyti, kaip juos skaičiuoti, jau nebeužtenka. Mokėti paskirstyti savo asmeninius finansus, kitaip tariant, būti finansiškai raštingais, tampa jau ne privalumas, o būtinybė. Specialistai vieningai sutinka, kad esmė ne ta, kad žinios menksta, tiesiog šiai dienai finansinių žinių poreikis yra žymiai išaugęs.

Situacija per pastaruosius keletą dešimtmečių kardinaliai pasikeitė. Jei anksčiau už pirkinius atsiskaitydavome grynaisiais pinigais, pensiją kaupti patikėdavome valstybei, dėl būsto paskolos galėjome nesijaudinti ir t.t., tai dabar skatintina tobulėti asmeninių finansų valdymo srityje, taip didinant savo „žmogiškąjį kapitalą“ ir gebėjimus jį paversti finansiniu kapitalu. Jeigu iš tikrųjų norime gyventi geriau ir pasiekti tai sparčiau, privalu susipažinti su finansinio raštingumo pradmenimis ir taikyti šiuolaikines finansines priemones, kad priverstume jas tarnauti savo finansinei naudai, t.y. mūsų pinigai dirbtų už mus pačius. Taigi finansinis raštingumas pirmiausia orientuoja į bet kurio iš mūsų asmeninio gyvenimo turtingesnės ir saugesnės ateities formavimą. Tyrimai rodo, kad žmonės protingiau renkasi pensijų planus, atsakingiau skolinasi ir taupo, jei supranta tokių sprendimų galimas finansines pasekmes.
Paprastas pavyzdys, tarkime, kad į banką, siūlantį 10 proc. metinių palūkanų, padėjote 200 litų. Jei leisite sumai augti, kiek turėsite po dvejų metų? Jei jūsų atsakymas – 240 litų, priklausote daugumai. 2004 metais Amerikoje buvo atliktas tyrimas, 34 procentai apklaustų amerikiečių pasirinko minėtą atsakymą, kuris nėra teisingas, nes pamirštamas sudėtinių palūkanų principas. Teisingas atsakymas yra 242 litai.
Taigi mokėti valdyti savo asmeninius finansus tampa vis aktualiau. Specialistai net išskirti tokius svarbesnius punktus, kuriais patartina vadovautis, norint išlaikyti stabilią ar gerą savo finansinę padėtį:

išlaidos neturėtų viršyti pajamų;
dalį asmeninių lėšų derėtų investuoti ilgam laikui;
apsidrausti galimų finansinių problemų atveju;
neįklimpti į skolas. Taigi finansinio švietimo tikslai būtų tokie:

padėti besimokančiam asmeniui išsiugdyti gebėjimą orientuotis finansinių paslaugų sektoriuje, kad jis galėtų priimti teisingus finansinius sprendimus, įvertindamas tokių sprendimų riziką;
sudaryti sąlygas įgyti praktinių įgūdžių, kurie leistų veikti kaip informuotam ir atsakingam vartotojui, svarstant galimybę pasirinkti vieną ar kitą finansinį produktą ir paslaugą;
paskatinti besimokantį asmenį išsiugdyti poreikį domėtis finansų sektoriumi ir pokyčiais jame;
skatinti, kad besimokantysis būtų aktyvus ir atsakingas finansinių paslaugų vartotojas bei siekti, kad asmeninių finansų valdymo taisyklės taptų gyvenimo įpročiu;
padėti besimokančiam asmeniui sėkmingai planuoti ir valdyti savo asmeninius finansus.

Norint pasiekti aukščiau minėtus tikslus, jauniems vartotojams reikia žinių, supratimo ir gebėjimų šiose srityse:

nustatant savo poreikius, susijusius su visų finansais - "nori ir turi"
ieškant patikimos informacijos - "ieškoti ir rasti"
suprantant, kaip finansų esmę, randant informaciją, priimant pagrįstus sprendimus ir atinkamai veikiant - "analizuoti ir vertinti"
gebant palyginti skirtingus pasiūlymus - "palyginimas"
gebant priimti pagrįstus ir atsakingus sprendimus - "pasirinkimas"
naudojantis paprastomis ar sudėtingesnėmis operacijomis - "naudojimas"
numatant teigiamas ir neigiamas pasekmes, ypač į riziką ir pavojus, - "įvertinimas pasekmių"

Šios funkcijos reikalauja galimybę prašyti ir gauti atsakymus į atitinkamus klausimus.
Esminė kompetencija galėtų būti: Gebėjimas formuluoti klausimus bei rasti tinkamus atsakymus.

Šiame modulyje siūlomos idėjos, praktinė medžiaga ir konkrečios metodologinės priemonės mokytojams, kurie norėtų įtraukti finansinį švietimą į savo pamokas, antrajame modulyje "Finansinės paslaugos" pateikta teorine medžiaga, šiame modulyje dėmesį skirsime šioms temoms: