Šiame puslapyje skaitykite trumpai apie pinigų istoriją ir pagrindines jų funkcijas.
Pirmieji pinigai buvo pakankamai paplitę ir didelę bei pastovią vertę turėję daiktai. Kuriose tautose kokie daiktai tapo pinigais, priklausė nuo kultūrinių, ekonominių kiekvienos tautos sąlygų. Plėtojantis prekių mainams vis labiau ryškėjo tokių pinigų trūkumai. Pinigų vaidmenyje įsitvirtino taurieji metalai. Spėjama, kad auksas ir sidabras pirmiausia virto pinigais Tigro ir Eufrato slėnyje, senovės Babilono žemėse apie 2500 m. prieš Kristaus gimimą. Tuo laiku Mažosios Azijos ir Egipto gyventojai mainydavo auksą, sidabrą ir varį į prekes bei paslaugas. Pirmieji metaliniai pinigai neturėjo įprastos monetų formos. Iš pradžių jie buvo gabalų, juostų, vielos, žiedų, spiralių, plytelių ir net miltelių pavidalo. Manoma, kad pirmąsias monetas pradėjo kaldinti Lydijos karalius Gigas, gyvenęs VII a. prieš Kristų dabartinėje Turkijos teritorijoje.
Žmonės vis ieškojo tinkamesnių priemonių mainams vykdyti, vertei išsaugoti ir kainai nustatyti, todėl laikui bėgant pinigai tolydžiu keitėsi. Pradėta plačiai naudoti auksu ir sidabru „padengtus“ popierinius banknotus, kuriuos bet kada buvo galima iškeisti į auksą ar sidabrą (žodis „banknotas“ reiškia banko pasižadėjimą banknotus kiekvienu metu iškeisti į banko rūsiuose saugomą brangųjį metalą). Popieriniai pinigai yra metalinių pinigų atstovai, ženklai. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado Kinijoje. Europoje pirmieji popieriniai pinigai pasirodė XIV pabaigoje. Įdomu tai, kad pirmieji popieriniai banknotai buvo piešiami ranka.
Ilgainiui pinigai tapo daug sudėtingesni už popierinius banknotus. Šiandien pagrindinė pinigų masė yra įrašai bankų kompiuteriuose – einamosiose sąskaitose.
Pirmieji pinigai Lietuvoje buvo gintaras ir brangiųjų žvėrelių kailiai. Bėgant laikui, išaugus prekybai, tokie pinigai negalėjo atlikti visų pinigų funkcijų, todėl jau X amžiuje juos pakeitė sidabro lydiniai. Jie buvo lazdelės formos ir buvo naudojami net penketą amžių. XIV amžiaus pradžioje paplito Prahos grašiai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo naudojami ir kitų valstybių pinigai. Pirmieji tikrieji lietuviški pinigai atsiranda XIV amžiaus pabaigoje. Juose galima matyti heraldinius ženklus – Vytį, Gediminaičių stulpus. Lietuviškos auksinės monetos (auksinai) pasirodė 1547 m. Po Liublino unijos monetos buvo kaldinamos su Lietuvos ir Lenkijos herbais. 1792 m. pasirodė pirmieji lietuviški popieriniai pinigai, kuriuose buvo pavaizduotas valstybės ženklas Vytis, banknotai pasirašyti Lietuvos banko atstovo bei banko direktoriaus.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo aktyvus rengimasis lito grąžinimui.1991 m. lapkričio 5 d. Buvo priimtas Pinigų išleidimo įstatymas ir sudarytas Lito komitetas. Užsienyje buvo išspausdinti litai (banknotai) ir nukaldintos monetos. 1993 m. birželio 25 d. įvesti nauji Nepriklausomos Lietuvos pinigai – litai, kurie tapo teisėtu valstybės piniginiu vienetu.

1999 m sausio 1 d. ES buvo įvestas euras. Tiesa, ne fiziniu pavidalu. Euras tapo tariamais pinigais 12 valstybių, sudarančių vadinamąją euro zoną – Austrijos, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos ir Portugalijos. Jis buvo naudojamas sąskaityboje, todėl įmonės galėjo saugiai sudarinėti sandorius eurais žinodamos, kad valstybių narių valiutų keitimo kursas yra fiksuotas. Kad žmonės priprastų prie naujų pinigų, bankų sąskaitose greta nacionalinės valiutos buvo nurodoma jų vertė eurais. Kiekviena valstybė, norinti nuo 2002 m sausio 1 d prisijungti prie euro, turi atitikti Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus. Šie kriterijai nustato keturis reikalavimus:
Pinigų funkcijos
Pinigams priskiriamos trys pagrindinės funkcijos: mainų, kaupimo ir vertės mato.
Pateiktą informaciją galite parsisiųsti paspaudę ant word ikonos.